Trumpai: kaitriausios – skroblo, ąžuolo, uosio ir beržo malkos. Lietuvos taisyklės jas priskiria pirmai, kaitriausiai malkų grupei. Kilogramas sausos medienos duoda beveik tiek pat šilumos, kad ir kokia būtų rūšis, o skiriasi tankis: tankiausių rūšių, skroblo ir ąžuolo, erdmetryje energijos yra apie 2 430–2 490 kWh, lengviausių, eglės ir liepos, – apie 1 440–1 460 kWh. Dar daugiau lemia drėgnumas: kilogramas kameroje iki 15–18 % išdžiovintų malkų duoda 4,1–4,3 kWh, o ką tik nukirstų – apie 2,4–2,8 kWh.
Kas yra malkų kaitrumas?
Kasdienėje kalboje malkų kaitrumu vadiname tai, ką kuro specialistai vadina šilumingumu arba kaloringumu, – kiek šilumos išsiskiria sudegus kilogramui kuro. Jis matuojamas kilovatvalandėmis kilogramui (kWh/kg) arba megadžauliais kilogramui (MJ/kg; 3,6 MJ = 1 kWh). Kurui lyginti naudojamas apatinis šilumingumas: iš jo jau atimta energija, kurią sunaudoja medienoje esančio vandens garavimas.
Malkoms svarbūs du skaičiai. Kilogramo šilumingumas priklauso beveik vien nuo drėgnumo. Kubinio metro energija priklauso ir nuo tankio – kiek medienos telpa į tą patį tūrį. Todėl sakydami, kad tankių rūšių malkos kaitresnės, iš tiesų lyginame kubinius metrus, o ne kilogramus.
Lietuvoje malkos pagal kaitrumą oficialiai skirstomos į tris grupes (Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklių 9 punktas):
- I grupė, kaitriausios: ąžuolas, uosis, klevas, guobiniai, skroblas ir kiti kietieji lapuočiai, taip pat beržas ir maumedis.
- II grupė: pušis, juodalksnis, blindė, lazdynas, šermukšnis.
- III grupė: eglė ir kiti spygliuočiai, drebulė, baltalksnis, gluosnis, liepa, tuopa, ieva, karklas ir kiti minkštieji lapuočiai.
Kokios malkos kaitriausios? Malkų kaitrumo lentelė
Lentelėje – kaitrumo grupė ir kiek energijos yra erdmetryje, tai yra kubiniame metre sukrautų 33 cm ilgio skaldytų malkų, kai jų drėgnumas apie 15 %.
| Mediena | Kaitrumo grupė | Energija erdmetryje |
|---|---|---|
| Skroblas | I | ~2 490 kWh |
| Ąžuolas | I | ~2 430 kWh |
| Uosis | I | ~2 390 kWh |
| Klevas | I | ~2 200 kWh |
| Beržas | I | ~2 080 kWh |
| Maumedis | I | ~1 910 kWh |
| Juodalksnis | II | ~1 720 kWh |
| Pušis | II | ~1 680 kWh |
| Drebulė | III | ~1 630 kWh |
| Baltalksnis | III | ~1 560 kWh |
| Eglė | III | ~1 460 kWh |
| Liepa | III | ~1 440 kWh |
Iš vienodo tūrio dėžės ar rietuvės daugiausia šilumos duoda tankios I grupės malkos. Jei perkate pagal svorį, rūšis beveik nesvarbi – kilogramas sausos pušies duoda beveik tiek pat šilumos, kiek kilogramas sauso ąžuolo.
Malkų kaloringumas (kWh): kiek šilumos duoda kilogramas?
Kilogramo šilumingumą Lietuvoje nustato Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulė: visiškai sausos medienos šilumingumas (sutartinė vertė – 18,7 MJ/kg) dauginamas iš sausos medienos dalies ir atimama energija, kurią sunaudoja vandens garavimas. Pagal ją:
| Malkų drėgnumas | Šilumingumas | Kokios tai malkos |
|---|---|---|
| 0 % | 5,19 kWh/kg | Visiškai sausa mediena, tik laboratorijoje |
| 15 % | 4,31 kWh/kg | Kameroje džiovintos |
| 18 % | 4,14 kWh/kg | Kameroje džiovintos |
| 20 % | 4,02 kWh/kg | Gerai išdžiūvusios |
| 25 % | 3,73 kWh/kg | Didžiausias leidžiamas namų ūkiams parduodamų malkų drėgnumas |
| 30 % | 3,43 kWh/kg | Apdžiūvusios |
| 40 % | 2,85 kWh/kg | Ką tik nukirstos |
| 50 % | 2,26 kWh/kg | Ką tik nukirstos, labai drėgnos |
Sausos ir žalios malkos: kiek šilumos atima drėgmė?
Ką tik nukirstame medyje daug vandens: pagal medienos matavimo taisykles šviežiai nukirstų beržų ir alksnių drėgnumas siekia 40–48 %, priklausomai nuo mėnesio. Kilogramas tokių malkų duoda apie 2,4–2,8 kWh, o kameroje iki 15–18 % išdžiovintų – 4,1–4,3 kWh, tai yra pusantro karto ar net beveik dvigubai daugiau.
| Ką tik nukirstos malkos | Kameroje džiovintos malkos | |
|---|---|---|
| Drėgnumas | 40–48 % | 15–18 % |
| Šilumingumas | ~2,4–2,8 kWh/kg | ~4,1–4,3 kWh/kg |
| Beržo kietmetrio masė | ~878 kg | ~650 kg (orasausės) |
| Beržo erdmetrio masė | ~650 kg | ~480 kg |
| Energija beržo erdmetryje | ~1 780 kWh | ~2 080 kWh |
| Ar galima kūrenti namuose | Ne – namų ūkiams leidžiama iki 25 % | Taip, iš karto |
Žalių malkų erdmetris sveria trečdaliu daugiau – vežate ir nešate vandenį. Pakuroje skirtumas dar didesnis:
- Aplinkos ministerija perspėja, kad drėgnas kuras šildo silpniau, jo reikia daugiau, šildymo sistema genda dažniau, o dėl prastesnio degimo susidaro pavojingesni teršalai, pavyzdžiui, smalkės.
- Europos aplinkos agentūros duomenimis, kai malkų drėgnumas viršija 20 %, kietųjų dalelių, lakiųjų organinių junginių ir policiklinių aromatinių angliavandenilių išsiskiria 2–3 kartus daugiau. Agentūra rekomenduoja deginti 12–20 % drėgnumo malkas.
Lietuvoje namų ūkiams parduodamų ir jų naudojamų malkų drėgnumas negali viršyti 25 % (Kietojo biokuro kokybės reikalavimai). Malkų standarto ISO 17225‑5 2021 m. leidime aukščiausios, A1, klasės malkų drėgnumas – 10–20 %. Mūsų kameroje džiovintų malkų drėgnumas – 15–18 %.
Kiek laiko džiūsta malkos lauke? Aplinkos ministerija rekomenduoja malkas paruošti bent metus iš anksto. LWF bandymuose perskeltos ir uždengtos malkos iki 20 % išdžiūvo per šešis mėnesius (pavasarį ir vasarą), o per devynis – iki maždaug 15 %. Neskaldytoms reikia iki dvejų metų, o prastomis sąlygomis džiūvimas trunka metus ir ilgiau. Džiovykloje malkos išdžiovinamos per vieną–dvi savaites, o rezultatas, anot to paties instituto, prilygsta natūraliam džiovinimui.
Beržinės, ąžuolinės, skroblo ir alksnio malkos: mūsų malkų palyginimas
Visos mūsų malkos džiovintos džiovykloje, skaldytos ir tvarkingai sukrautos. Kilogramo šilumingumas visoms rūšims beveik vienodas, todėl dėžės energija priklauso nuo to, kiek medienos joje telpa: kuo tankesnė rūšis, tuo sunkesnė dėžė.
| Malkos | Pakuotė | Energija | Kaina |
|---|---|---|---|
| Skroblas | 1,92 m³ dėžė, ~800 kg | ~3 380 kWh | 290,00 € |
| Ąžuolas | 1,92 m³ dėžė, ~800 kg | ~3 380 kWh | 260,00 € |
| Beržas | 1,92 m³ dėžė, ~750 kg | ~3 170 kWh | 250,00 € |
| Alksnis | 1,92 m³ dėžė, ~700 kg | ~2 960 kWh | 240,00 € |
| Beržas | 3 dėžutės po 22 l | ~110 kWh | 15,00 € |
Malkų dėžėse ir dėžutėse drėgnumas 15–18 %. Energija – tai svoris, padaugintas iš šilumingumo pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę, kai drėgnumas 16,5 %. Dėžutės parduodamos tūriu – po 22 l. Skroblas, ąžuolas ir beržas priklauso I kaitrumo grupei, mūsų alksnis – juodalksnis – II.
- Skroblo ir ąžuolo malkos – daugiausia šilumos iš dėžės. Tinka kieto kuro katilams ir krosnims, kai norisi ilgesnio degimo.
- Beržinės malkos – lengvai užsidega ir dega ryškia liepsna. Tinka židiniams, krosnelėms ir pirčiai.
- Alksnio malkos – juodalksnis, II kaitrumo grupė: lengvesnės. Tinka kasdieniam kūrenimui, pirčiai ir maisto gaminimui ant ugnies.
Kiek dėžių reikia sezonui, apskaičiuosite skaičiuoklėje – pasirinkta malkų rūšis keičia rezultatą.
Kiek malkų reikia žiemai?
Įveskite namo plotą, būklę ir vietovę, pasirinkite katilą ar krosnį ir malkų rūšį – apskaičiuosime orientacinį malkų kiekį sezonui.
— m³
sukrautų malkų per sezoną, tai yra — dėžės po 1,92 m³ (apie — kg).
Iš jų šildymui – — m³, karštam vandeniui – — m³.
Vienoje dėžėje – apie — kWh energijos.
Sezono kaina (be pristatymo): —
Skaičiuojame pagal Lietuvos pastatų energinio naudingumo metodiką (STR 2.01.02:2016) ir klimato duomenis (STR 2.01.12:2024): šildymui – plotas × savitasis šilumos poreikis × vietovės ir temperatūros namuose koeficientas × žiemos koeficientas × malkų dalis ÷ katilo ar krosnies naudingumas; karštam vandeniui – 600 kWh vienam žmogui per metus (10 kWh/m² ir 60 m² vienam gyventojui), kai katilo naudingumas 0,68; kuro kiekis (kg) – abiejų dalių energijos suma (kWh) ÷ kuro šilumingumas (kWh/kg). Savitasis šilumos poreikis – pagal Ūkio ministerijos leidinį „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (2008). Naudingumas – iš tos pačios metodikos (2.45 lentelė). Malkų šilumingumą skaičiuojame pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę (visiškai sausos medienos – 18,7 MJ/kg): kai drėgnumas 15–18 %, šilumingumas – apie 4,1–4,3 kWh/kg; sausesnėse malkose šilumos daugiau. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos, todėl rūšis rezultatą keičia dėl skirtingo dėžės svorio: kuo tankesnė mediena, tuo sunkesnė dėžė. Rezultatas orientacinis.
Erdmetris, kietmetris ir piltinis kubas: kiek malkų yra dėžėje?
Malkos parduodamos skirtingais kubais, ir juos verta skirti:
- Kietmetris – vien mediena be tarpų. Taip matuojami rąstai.
- Erdmetris – sukrautos malkos kartu su tarpais tarp jų. Skaldytų 33 cm lapuočių malkų erdmetryje yra 0,74 kietmetrio, 50 cm – 0,71, metro ilgio – 0,68.
- Piltinis kubas – į priekabą ar dėžę supiltos malkos. LWF nurodo, kad 1 erdmetris 33 cm malkų atitinka apie 1,5 piltinio kubo.
Mūsų dėžė – 120 × 80 × 200 cm, tai 1,92 m³ tvarkingai sukrautų malkų, arba apie 3 piltinius kubus.
Kaip išmatuoti malkų drėgnumą?
Kuro taisyklėse drėgnumas skaičiuojamas nuo bendros malkų masės: 20 % reiškia, kad 10 kg malkų sudaro 8 kg medienos ir 2 kg vandens. Dauguma parduodamų matuoklių, anot LWF, rodo kitą dydį – drėgnumą nuo sausos medienos masės, todėl jų rodmenys didesni:
| Matuoklis rodo (nuo sausos masės) | Drėgnumas nuo bendros masės |
|---|---|
| 18 % | 15 % |
| 25 % | 20 % |
| 33 % | 25 % |
| 43 % | 30 % |
| 100 % | 50 % |
Tokie matuokliai gana tikslūs, kai rodo 10–30 %. Matuokite šviežiai perskeltos pliauskos vidų, ne paviršių, ir patikrinkite kelias pliauskas iš skirtingų vietų.
Kaip laikyti malkas, kad jos nesudrėktų?
Išdžiovintos malkos vėl sugeria drėgmę, jei laikomos atvirai: LWF bandymuose uždengtos malkos rudenį liko sausesnės nei 20 %, o neuždengtos sudrėko iki beveik 30 %. Aplinkos ministerija rekomenduoja malkas laikyti sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose, ne rūsiuose ar garažuose. Mūsų dėžė stovi ant paletės, todėl ją užtenka pastatyti po stogu ar pastoge, kur ji vėdinama iš šonų.
Džiovintos malkos
-
Beržinės malkos džiovintos džiovykloje – 1,92 m³
250,00 € 130 €/m³ -
Beržinės malkos židiniui, 3 dėžutės po 22 l
15,00 € 227 €/m³ -
Skroblo malkos džiovintos džiovykloje – 1,92 m³ dėžė
290,00 € 151 €/m³
Dažniausi klausimai
Kokios malkos kaitriausios?
Skroblo, ąžuolo, uosio ir beržo – Lietuvos taisyklės jas priskiria I, kaitriausiai, malkų grupei. Daugiausia energijos erdmetryje turi tankiausios rūšys: skroblas – apie 2 490 kWh, ąžuolas – apie 2 430 kWh.
Kokios malkos mažiausiai kaitrios?
III grupės: eglė, drebulė, baltalksnis, liepa, tuopa, gluosnis. Eglės ar liepos erdmetryje – apie 1 440–1 460 kWh energijos.
Koks malkų kaloringumas (kWh)?
Visiškai sausos medienos – apie 5,2 kWh/kg, kameroje iki 15–18 % išdžiovintų malkų – 4,1–4,3 kWh/kg, ką tik nukirstų – apie 2,4–2,8 kWh/kg (pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę).
Kiek kWh yra malkų erdmetryje?
Priklauso nuo rūšies ir to, kaip sukrautos malkos. Pagal Lietuvos rietuvių glaudumo koeficientą skaldytų 33 cm malkų erdmetryje, kai drėgnumas apie 15 %, energijos yra: beržo – iki ~2 080 kWh, ąžuolo – iki ~2 430 kWh, juodalksnio – iki ~1 720 kWh, eglės – iki ~1 460 kWh. Mūsų 1,92 m³ beržo dėžėje – apie 3 170 kWh.
Kokios malkos geriausios?
Pirmiausia sausos – drėgnumas svarbesnis už rūšį. Iš sausų daugiausia šilumos kubiniame metre duoda skroblas ir ąžuolas, lengvai užsidega beržas, o alksnis tinka kasdieniam kūrenimui.
Koks turi būti malkų drėgnumas?
Namų ūkiams parduodamų malkų drėgnumas Lietuvoje negali viršyti 25 %. Europos aplinkos agentūra rekomenduoja deginti 12–20 % drėgnumo malkas. Mūsų malkų drėgnumas – 15–18 %.
Kiek sveria malkų dėžė?
1,92 m³ dėžė: beržo – apie 750 kg, ąžuolo ir skroblo – apie 800 kg, alksnio – apie 700 kg. Trys beržo dėžutės po 22 l – apie 26 kg, priklausomai nuo pliauskų dydžio ir drėgnumo.
Ar džiovintas malkas galima kūrenti iš karto?
Taip. Kameroje džiovintos malkos turi 15–18 % drėgmės, todėl jas galima kūrenti iš karto. Laikykite jas sausai po stogu, kad vėl nesudrėktų.
Šaltiniai:
- Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės (aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymas Nr. 631, 2 priedo 6.1, 12.1 ir 15 lentelės)
- Apvaliosios medienos klasifikavimo ir ženklinimo taisyklės (aplinkos ministro 2001-07-05 įsakymas Nr. 358, 9 punktas)
- Kietojo biokuro apskaitos taisyklės (energetikos ministro 2013-09-20 įsakymas Nr. 1‑185, 33 punktas)
- Kietojo biokuro kokybės reikalavimai (energetikos ministro 2017-12-06 įsakymas Nr. 1‑310, 3 priedas)
- Aplinkos ministerijos rekomendacijos
- Europos aplinkos agentūra, EMEP/EEA teršalų inventorizacijos vadovas (2023), 1.A.4 skyrius
- ISO 17225‑5:2021
- LWF (Bayerische Landesanstalt für Wald und Forstwirtschaft), Merkblatt 12 „Der Energieinhalt von Holz“ (2024), „Lagerung und Trocknung“ ir LWF aktuell 74/2010
- ÖNORM B 3012






