Malkų skaičiuoklė

Skaldytos malkos, sukrautos galais į priekį, kai kurių pliauskų galai su žieve

Skaičiuoklė paverčia namo šilumos poreikį sukrautų malkų kubiniais metrais ir dėžėmis. Pasirinkite malkų rūšį – rezultatą gausite sudėtiniais (rietuvės) kubiniais metrais, dėžėmis ir kilogramais.

Kiek malkų reikia žiemai?

Įveskite namo plotą, būklę ir vietovę, pasirinkite katilą ar krosnį ir malkų rūšį – apskaičiuosime orientacinį malkų kiekį sezonui.

— m³

sukrautų malkų per sezoną, tai yra — dėžės po 1,92 m³ (apie — kg).

Vienoje dėžėje – apie — kWh energijos.

Sezono kaina (be pristatymo): —

Užsakyti malkas

Skaičiuojame pagal Lietuvos pastatų energinio naudingumo metodiką (STR 2.01.02:2016) ir klimato duomenis (STR 2.01.12:2024): šildymui – plotas × savitasis šilumos poreikis × vietovės ir temperatūros namuose koeficientas × žiemos koeficientas × malkų dalis ÷ katilo ar krosnies naudingumas; karštam vandeniui – 600 kWh vienam žmogui per metus (10 kWh/m² ir 60 m² vienam gyventojui), kai katilo naudingumas 0,68; kuro kiekis (kg) – abiejų dalių energijos suma (kWh) ÷ kuro šilumingumas (kWh/kg). Savitasis šilumos poreikis – pagal Ūkio ministerijos leidinį „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (2008). Naudingumas – iš tos pačios metodikos (2.45 lentelė). Malkų šilumingumą skaičiuojame pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę (visiškai sausos medienos – 18,7 MJ/kg): kai drėgnumas 15–⁠18 %, šilumingumas – apie 4,1–⁠4,3 kWh/kg; sausesnėse malkose šilumos daugiau. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos, todėl rūšis rezultatą keičia dėl skirtingo dėžės svorio: kuo tankesnė mediena, tuo sunkesnė dėžė. Rezultatas orientacinis.

Kaip skaičiuojame

Pirmas veiksmas – namo šilumos poreikis: šildomą plotą dauginame iš savitojo poreikio kWh/m² per metus. Keturios pakopos pagal Ūkio ministerijos leidinį „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (2008): senesniems pastatams – 210 kWh/m², tradiciniams – 130, mažai energijos naudojantiems – 70, pasyviesiems – 15 kWh/m². Skaičiuoklėje juos vadiname senu neapšiltintu, iš dalies apšiltintu, renovuotu ar nauju ir pasyviuoju namu.

Antras – vietovė, temperatūra namuose ir žiema. Poreikį perskaičiuojame pagal pasirinktos meteorologijos stoties šildymo sezono trukmę ir vidutinę lauko temperatūrą bei jūsų temperatūrą namuose – kiekvienas papildomas laipsnis prideda apie 6 %. Šalta žiema, kokia būna maždaug kas dešimt metų, prideda apie 6–⁠7 %, šilta – atima apie 9 %, o žiema kaip pastarųjų 10 metų vidurkis – apie 8 % (pagal Eurostato šildymo dienolaipsnius). Jei malkomis gaunate tik dalį šilumos, pasirinkite, kokią – maždaug pusę ar ketvirtadalį.

Trečias – kiek energijos yra dėžėje: jos svoris × malkų šilumingumas. Šilumingumą skaičiuojame pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę (visiškai sausos medienos – 18,7 MJ/kg): kai drėgnumas 15–⁠18 %, kilogramas malkų duoda 4,1–⁠4,3 kWh. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos, todėl rūšis rezultatą keičia dėl skirtingo dėžės svorio: 1,92 m³ beržo dėžė sveria apie 750 kg (~3 170 kWh), ąžuolo ir skroblo – apie 800 kg (~3 380 kWh), alksnio – apie 700 kg (~2 960 kWh). Poreikį dalijame iš katilo ar krosnies naudingumo ir iš dėžės energijos. Naudingumą imame iš tos pačios metodikos: katilui su automatika – 85 %, katilui be automatikos – 70 %, krosniai – 50 %. Iš anksto pasirinktas katilas be automatikos. Karštam vandeniui pagal tą pačią metodiką skaičiuojame 600 kWh vienam žmogui per metus (10 kWh/m² ir 60 m² vienam gyventojui), kai kietojo kuro katilo naudingumas 0,68, – tai apie 0,5 m³ beržinių malkų kiekvienam gyventojui.

Malkų šilumingumą skaičiuojame pagal Lietuvos taisyklių formulę.

Šie skaičiai galioja 15–⁠18 % drėgnumo malkoms – tokios yra mūsų kameroje džiovintos malkos. Ką tik nukirstų malkų drėgnumas – 40–⁠48 %, ir jų kilogramas duoda tik apie 2,4–⁠2,8 kWh. Kiek šilumos duoda skirtingų medžių malkos ir kiek jos atima drėgmė, paaiškinta straipsnyje Malkų kaitrumas: kokios malkos kaitriausios? Rezultatas orientacinis.

Pavyzdys su numatytaisiais skaičiais

100 m² iš dalies apšiltintas namas, namuose 20 °C, vidutinis Lietuvos klimatas ir įprasta žiema, malkos – pagrindinis kuras: 100 × 130 = 13 000 kWh šilumos per sezoną. Katilas be automatikos, 70 %: 13 000 ÷ 0,7 ≈ 18 570 kWh kuro energijos. Beržo dėžė: 750 kg × 4,23 kWh/kg ≈ 3 170 kWh. Reikia 18 570 ÷ 3 170 ≈ 5,9 dėžės po 1,92 m³, tai yra apie 11,3 m³; su 10–⁠15 % atsarga – septynios dėžės.

Ąžuolo ar skroblo dėžių tam pačiam namui reikėtų apie 5,5, alksnio – apie 6,3. Jei malkomis gaunate tik maždaug pusę šilumos, užteks apie 2,9 beržo dėžės. Kūrenant krosnį (50 %) visam šildymui reikėtų apie 8,2 beržo dėžės, katilui su automatika (85 %) – apie 4,8.

Vieta, atsarga ir kada užsisakyti

1,92 m³ dėžė yra 120 × 80 × 200 cm ir stovi ant paletės, todėl ją užtenka pastatyti po stogu ar pastoge. Svarbu ir vėdinimas iš šonų: Aplinkos ministerija rekomenduoja malkas laikyti sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose, ne rūsiuose ar garažuose. Neuždengtos malkos rudenį vėl sudrėksta – Bavarijos miškų instituto bandymuose iki beveik 30 %.

Prie rezultato pridėkite 10–⁠15 % atsargą ir dėžes apvalinkite į viršų – nesudegintos sausos malkos kitą sezoną bus tokios pat geros. Malkas verta įsigyti pavasarį ar vasaros pradžioje: 2026 m. beržinių malkų dėžės kaina nekito nuo sausio iki birželio, o nuo liepos kilo. Jei malkomis kūrenate kieto kuro katilą ir tai jūsų pagrindinis šildymas, palyginkite kiekį ir užimamą vietą su briketų skaičiuokle: briketų drėgnumas – iki 10 % ir tai pačiai šilumai jiems reikia perpus mažiau vietos.

Dažniausi klausimai apie malkų kiekį

Kas yra sudėtinis kubinis metras?

Tvarkingai sukrautos malkos su tarpais tarp pliauskų – erdmetris. Lietuvos medienos matavimo taisyklės 33 cm skaldytoms lapuočių malkoms taiko 0,74 kietmetrio erdmetryje. Vienas erdmetris atitinka apie 1,5–⁠1,7 piltinio, tai yra į priekabą suversto, m³.

Kiek malkų telpa į dėžę?

Dėžėje 120 × 80 × 200 cm yra 1,92 sudėtinio m³ (erdmetrio). Suvertos į priekabą, tos pačios malkos užimtų apie 3 piltinius m³.

Kokį katilą ar krosnį pasirinkti skaičiuoklėje?

Katilą su automatika, jei jis pats reguliuoja degimą, – skaičiuojame 85 % naudingumą. Katilą be automatikos, jei orą reguliuojate rankomis, – 70 %. Krosnį ar krosnelę – 50 %. Šias reikšmes numato Lietuvos pastatų energinio naudingumo metodika (STR 2.01.02:2016).

Ar medienos rūšis daug keičia rezultatą?

Keičia tiek, kiek skiriasi dėžių svoris. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos – Lietuvos taisyklės visai medienai taiko vieną sutartinę vertę, 18,7 MJ/kg. Tačiau dėžės sveria skirtingai – ąžuolo ir skroblo apie 800 kg, beržo apie 750 kg, alksnio apie 700 kg, – todėl, pavyzdžiui, 100 m² iš dalies apšiltintam namui su katilu be automatikos reikėtų apie 5,5 ąžuolo ar skroblo, 5,9 beržo arba 6,3 alksnio dėžės.

Kokio drėgnumo malkoms galioja skaičiavimas?

15–⁠18 %, tai yra mūsų kameroje džiovintoms malkoms. Ką tik nukirstų malkų kilogramas duoda apie 2,4–⁠2,8 kWh vietoj 4,1–⁠4,3 kWh, todėl pagal svorį jų reikėtų pusantro karto ar net beveik dvigubai daugiau, o pagal tūrį – apie šeštadaliu daugiau.

Ar skaičiuoklė įskaičiuoja karštą vandenį?

Taip. Nurodykite, kad karštą vandenį ruošia tas pats katilas, ir įrašykite, kiek žmonių gyvena, – skaičiuoklė pridės apie 0,5 m³ beržinių malkų kiekvienam gyventojui (600 kWh vienam žmogui per metus pagal STR 2.01.02:2016).

Šaltiniai:

Rinktis džiovintas malkas