Malkų skaičiuoklė

Skaičiuoklė paverčia namo šilumos poreikį sukrautų malkų kubiniais metrais ir dėžėmis. Pasirinkite malkų rūšį – rezultatą gausite sudėtiniais (rietuvės) kubiniais metrais, dėžėmis ir kilogramais.
Kiek malkų reikia žiemai?
Įveskite namo plotą, būklę ir vietovę, pasirinkite katilą ar krosnį ir malkų rūšį – apskaičiuosime orientacinį malkų kiekį sezonui.
— m³
sukrautų malkų per sezoną, tai yra — dėžės po 1,92 m³ (apie — kg).
Iš jų šildymui – — m³, karštam vandeniui – — m³.
Vienoje dėžėje – apie — kWh energijos.
Sezono kaina (be pristatymo): —
Skaičiuojame pagal Lietuvos pastatų energinio naudingumo metodiką (STR 2.01.02:2016) ir klimato duomenis (STR 2.01.12:2024): šildymui – plotas × savitasis šilumos poreikis × vietovės ir temperatūros namuose koeficientas × žiemos koeficientas × malkų dalis ÷ katilo ar krosnies naudingumas; karštam vandeniui – 600 kWh vienam žmogui per metus (10 kWh/m² ir 60 m² vienam gyventojui), kai katilo naudingumas 0,68; kuro kiekis (kg) – abiejų dalių energijos suma (kWh) ÷ kuro šilumingumas (kWh/kg). Savitasis šilumos poreikis – pagal Ūkio ministerijos leidinį „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (2008). Naudingumas – iš tos pačios metodikos (2.45 lentelė). Malkų šilumingumą skaičiuojame pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę (visiškai sausos medienos – 18,7 MJ/kg): kai drėgnumas 15–18 %, šilumingumas – apie 4,1–4,3 kWh/kg; sausesnėse malkose šilumos daugiau. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos, todėl rūšis rezultatą keičia dėl skirtingo dėžės svorio: kuo tankesnė mediena, tuo sunkesnė dėžė. Rezultatas orientacinis.
Kaip skaičiuojame
Pirmas veiksmas – namo šilumos poreikis: šildomą plotą dauginame iš savitojo poreikio kWh/m² per metus. Keturios pakopos pagal Ūkio ministerijos leidinį „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (2008): senesniems pastatams – 210 kWh/m², tradiciniams – 130, mažai energijos naudojantiems – 70, pasyviesiems – 15 kWh/m². Skaičiuoklėje juos vadiname senu neapšiltintu, iš dalies apšiltintu, renovuotu ar nauju ir pasyviuoju namu.
Antras – vietovė, temperatūra namuose ir žiema. Poreikį perskaičiuojame pagal pasirinktos meteorologijos stoties šildymo sezono trukmę ir vidutinę lauko temperatūrą bei jūsų temperatūrą namuose – kiekvienas papildomas laipsnis prideda apie 6 %. Šalta žiema, kokia būna maždaug kas dešimt metų, prideda apie 6–7 %, šilta – atima apie 9 %, o žiema kaip pastarųjų 10 metų vidurkis – apie 8 % (pagal Eurostato šildymo dienolaipsnius). Jei malkomis gaunate tik dalį šilumos, pasirinkite, kokią – maždaug pusę ar ketvirtadalį.
Trečias – kiek energijos yra dėžėje: jos svoris × malkų šilumingumas. Šilumingumą skaičiuojame pagal Kietojo biokuro apskaitos taisyklių formulę (visiškai sausos medienos – 18,7 MJ/kg): kai drėgnumas 15–18 %, kilogramas malkų duoda 4,1–4,3 kWh. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos, todėl rūšis rezultatą keičia dėl skirtingo dėžės svorio: 1,92 m³ beržo dėžė sveria apie 750 kg (~3 170 kWh), ąžuolo ir skroblo – apie 800 kg (~3 380 kWh), alksnio – apie 700 kg (~2 960 kWh). Poreikį dalijame iš katilo ar krosnies naudingumo ir iš dėžės energijos. Naudingumą imame iš tos pačios metodikos: katilui su automatika – 85 %, katilui be automatikos – 70 %, krosniai – 50 %. Iš anksto pasirinktas katilas be automatikos. Karštam vandeniui pagal tą pačią metodiką skaičiuojame 600 kWh vienam žmogui per metus (10 kWh/m² ir 60 m² vienam gyventojui), kai kietojo kuro katilo naudingumas 0,68, – tai apie 0,5 m³ beržinių malkų kiekvienam gyventojui.
Malkų šilumingumą skaičiuojame pagal Lietuvos taisyklių formulę.
Šie skaičiai galioja 15–18 % drėgnumo malkoms – tokios yra mūsų kameroje džiovintos malkos. Ką tik nukirstų malkų drėgnumas – 40–48 %, ir jų kilogramas duoda tik apie 2,4–2,8 kWh. Kiek šilumos duoda skirtingų medžių malkos ir kiek jos atima drėgmė, paaiškinta straipsnyje Malkų kaitrumas: kokios malkos kaitriausios? Rezultatas orientacinis.
Pavyzdys su numatytaisiais skaičiais
100 m² iš dalies apšiltintas namas, namuose 20 °C, vidutinis Lietuvos klimatas ir įprasta žiema, malkos – pagrindinis kuras: 100 × 130 = 13 000 kWh šilumos per sezoną. Katilas be automatikos, 70 %: 13 000 ÷ 0,7 ≈ 18 570 kWh kuro energijos. Beržo dėžė: 750 kg × 4,23 kWh/kg ≈ 3 170 kWh. Reikia 18 570 ÷ 3 170 ≈ 5,9 dėžės po 1,92 m³, tai yra apie 11,3 m³; su 10–15 % atsarga – septynios dėžės.
Ąžuolo ar skroblo dėžių tam pačiam namui reikėtų apie 5,5, alksnio – apie 6,3. Jei malkomis gaunate tik maždaug pusę šilumos, užteks apie 2,9 beržo dėžės. Kūrenant krosnį (50 %) visam šildymui reikėtų apie 8,2 beržo dėžės, katilui su automatika (85 %) – apie 4,8.
Vieta, atsarga ir kada užsisakyti
1,92 m³ dėžė yra 120 × 80 × 200 cm ir stovi ant paletės, todėl ją užtenka pastatyti po stogu ar pastoge. Svarbu ir vėdinimas iš šonų: Aplinkos ministerija rekomenduoja malkas laikyti sausai, gerai vėjo prapučiamose vietose, ne rūsiuose ar garažuose. Neuždengtos malkos rudenį vėl sudrėksta – Bavarijos miškų instituto bandymuose iki beveik 30 %.
Prie rezultato pridėkite 10–15 % atsargą ir dėžes apvalinkite į viršų – nesudegintos sausos malkos kitą sezoną bus tokios pat geros. Malkas verta įsigyti pavasarį ar vasaros pradžioje: 2026 m. beržinių malkų dėžės kaina nekito nuo sausio iki birželio, o nuo liepos kilo. Jei malkomis kūrenate kieto kuro katilą ir tai jūsų pagrindinis šildymas, palyginkite kiekį ir užimamą vietą su briketų skaičiuokle: briketų drėgnumas – iki 10 % ir tai pačiai šilumai jiems reikia perpus mažiau vietos.
Dažniausi klausimai apie malkų kiekį
Kas yra sudėtinis kubinis metras?
Tvarkingai sukrautos malkos su tarpais tarp pliauskų – erdmetris. Lietuvos medienos matavimo taisyklės 33 cm skaldytoms lapuočių malkoms taiko 0,74 kietmetrio erdmetryje. Vienas erdmetris atitinka apie 1,5–1,7 piltinio, tai yra į priekabą suversto, m³.
Kiek malkų telpa į dėžę?
Dėžėje 120 × 80 × 200 cm yra 1,92 sudėtinio m³ (erdmetrio). Suvertos į priekabą, tos pačios malkos užimtų apie 3 piltinius m³.
Kokį katilą ar krosnį pasirinkti skaičiuoklėje?
Katilą su automatika, jei jis pats reguliuoja degimą, – skaičiuojame 85 % naudingumą. Katilą be automatikos, jei orą reguliuojate rankomis, – 70 %. Krosnį ar krosnelę – 50 %. Šias reikšmes numato Lietuvos pastatų energinio naudingumo metodika (STR 2.01.02:2016).
Ar medienos rūšis daug keičia rezultatą?
Keičia tiek, kiek skiriasi dėžių svoris. Visų rūšių sausos medienos kilogramas duoda beveik tiek pat šilumos – Lietuvos taisyklės visai medienai taiko vieną sutartinę vertę, 18,7 MJ/kg. Tačiau dėžės sveria skirtingai – ąžuolo ir skroblo apie 800 kg, beržo apie 750 kg, alksnio apie 700 kg, – todėl, pavyzdžiui, 100 m² iš dalies apšiltintam namui su katilu be automatikos reikėtų apie 5,5 ąžuolo ar skroblo, 5,9 beržo arba 6,3 alksnio dėžės.
Kokio drėgnumo malkoms galioja skaičiavimas?
15–18 %, tai yra mūsų kameroje džiovintoms malkoms. Ką tik nukirstų malkų kilogramas duoda apie 2,4–2,8 kWh vietoj 4,1–4,3 kWh, todėl pagal svorį jų reikėtų pusantro karto ar net beveik dvigubai daugiau, o pagal tūrį – apie šeštadaliu daugiau.
Ar skaičiuoklė įskaičiuoja karštą vandenį?
Taip. Nurodykite, kad karštą vandenį ruošia tas pats katilas, ir įrašykite, kiek žmonių gyvena, – skaičiuoklė pridės apie 0,5 m³ beržinių malkų kiekvienam gyventojui (600 kWh vienam žmogui per metus pagal STR 2.01.02:2016).
Šaltiniai:
- Briqs.lt prekių duomenys (malkų dėžių dydis, svoris ir 2026 m. kainos)
- Kietojo biokuro apskaitos taisyklės (energetikos ministro 2013-09-20 įsakymas Nr. 1‑185, 33 punktas)
- Apvaliosios medienos ir nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės (aplinkos ministro 2002-12-10 įsakymas Nr. 631, 2 priedo 6.1 ir 12.1 lentelės)
- Kietojo biokuro kokybės reikalavimai (energetikos ministro 2017-12-06 įsakymas Nr. 1‑310, 3 priedas)
- STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ (aplinkos ministro 2016-11-11 įsakymas Nr. D1‑754, 2 priedo 2.4, 2.21 ir 2.45 lentelės)
- STR 2.01.12:2024 „Statybų klimatologija“ (aplinkos ministro 2024-09-30 įsakymas Nr. D1‑320, 2 priedo 9 lentelė)
- Eurostat, šildymo dienolaipsniai (nrg_chdd_a, Lietuva, 1991–2020 m.)
- „Efektyvaus energijos vartojimo pastatuose vadovas“ (LR ūkio ministerija, 2008, 17.1 lentelė; skelbia Lietuvos energetikos agentūra)
- Aplinkos ministerijos rekomendacijos
- LWF (Bayerische Landesanstalt für Wald und Forstwirtschaft), Merkblatt 12 „Der Energieinhalt von Holz“ (2024) ir „Lagerung und Trocknung“
- VTT, „Suomessa käytettävien polttoaineiden ominaisuuksia“ (VTT Technology 258, 2016)

