Terasos įrengimas: kaip pasistatyti medinę terasą

Trumpai: medinė terasa tarnauja ilgai, kai mediena nesiliečia su gruntu, po ja juda oras, o vanduo nubėga. Stulpai statomi ant betoninių pamatų, lagos 28 mm terasinėms lentoms dedamos ne rečiau kaip kas 600 mm, o lentos klojamos su tarpais ir prisukamos dviem nerūdijančio plieno varžtais kiekvienoje lagoje. Plokščiai 10–⁠100 m² terasai statybos leidimo nereikia. Lentų, lagų ir varžtų kiekį apskaičiuosite terasos skaičiuoklėje.

Ar terasai reikia leidimo?

• Iki 100 m² – ne. Plokščia 10–⁠100 m² terasa yra I grupės nesudėtingasis statinys, o didesnė – II grupės (STR 1.01.03:2017). II grupės nesudėtingajam statiniui leidimas statyti reikalingas, kai jis statomas mieste, saugomose ar kultūros paveldo teritorijose (Statybos įstatymo 27 straipsnis).
• Prie sklypo ribos – su kaimyno sutikimu. Statant stogo neturintį statinį arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos, reikia rašytinio kaimyninio sklypo savininko sutikimo (STR 1.05.01:2017, 7 priedas).
• Aukšta terasa – su turėklais. Gyvenamojo namo zonos, esančios daugiau kaip 1,5 m virš žemės, turi būti aptvertos ne žemesniais kaip 0,9 m turėklais (STR 2.02.09:2005, 47.2–⁠47.3 p.; nuo 2027 m. tą patį nustato STR 2.02.12:2026).

1. Pagrindas

Švedijos Svenskt Trä ir Suomijos Puuinfo aprašuose prieš įrengiant terasą ant žemės nukasamas visas augalinis dirvožemis iki tvirto grunto. Tada užpilama maždaug 200 mm plautos 16/32 mm skaldos, ji sutankinama vibroplokšte ir uždengiama geotekstile, kad neaugtų žolė. Žemė po terasa turi būti nuolaidi nuo namo, kad vanduo neužsilaikytų.

2. Pamatai ir stulpai

• Ant betono, ne žemėje. Stulpai statomi ant betoninių pamatų, o tarp medienos ir betono dedamas hidroizoliacinis sluoksnis (TräGuiden). JK terasų ir apdailos medienos asociacija TDCA nurodo, kad stulpai, pakelti nuo žemės ant betoninių atramų ar metalinių laikiklių, tarnauja ilgiau nei įbetonuoti.
• Iki tvirto grunto. Žvyringame grunte Švedijoje pamatams kasamos maždaug 500–⁠600 mm gylio duobės iki tvirto grunto, o moliniame ar įšąlančiame grunte pamatai įrengiami giliau. Suomijos Kestopuu pataria pamatus įrengti žemiau įšalo gylio. Įšalo gylis priklauso nuo vietovės: pavyzdžiui, Utenos meteorologijos stotyje didžiausias įšalo gylis kartą per 10 metų siekia 85 cm, kartą per 50 metų – 93 cm (STR 2.01.12:2024).

3. Karkasas: sijos ir lagos

• Lagų žingsnis. 28 mm terasinėms lentoms Švedijos medienos vadovas TräGuiden nurodo lagas dėti ne rečiau kaip kas 600 mm, Suomijos Kestopuu 28×120 mm lentoms – kas 600 mm, o Puuinfo pataria ne daugiau kaip kas 500 mm.
• Tarpatramiai. Švedijos Svenskt Trä lentelėje (Lathunden, 2021) C24 lagų vieno tarpatramio ilgis tarp sijų gali būti: 45×145 mm kas 600 mm – iki 2,31 m, kas 400 mm – iki 2,64 m; 45×195 mm – iki 3,11 ir 3,56 m; 45×245 mm – iki 3,91 ir 4,35 m. Sijų ir stulpų dydį bei žingsnį parenka projektuotojas.
• Standumas. Aukštesnė nei 1 m terasa Švedijoje turi būti sustandinta, kad atlaikytų horizontaliąsias jėgas (TräGuiden).
• Nuolydis. Lagos klojamos lygiai arba su maždaug 1:100 nuolydžiu nuo namo, kad vanduo neužsilaikytų ir netekėtų link sienos (Svenskt Trä).
• Vėdinimas. Kai terasa įrengta ant žemės, po ja paliekamas maždaug 100 mm vėdinimo tarpas (Kestopuu).
• Lagų viršus. Švedijos statybos aprašuose ant lagų klojamos bituminės dangos juostos, užlenktos per kraštus, kad vanduo nubėgtų.

4. Lentų klojimas

• Tarpai. Lentų be tarpo kloti negalima. TräGuiden 120 mm impregnuotos pušies lentoms nurodo ne mažesnį kaip 126 mm žingsnį (maždaug 6 mm tarpą), 145 mm lentoms – 152 mm. JK TDCA nurodo 5–⁠8 mm tarpą, o Suomijos Kestopuu naujoms šlapioms impregnuotoms lentoms – 1–⁠3 mm, nes jos džiūdamos susitraukia.
• Varžtai. Kiekvienoje lagoje lenta prisukama dviem varžtais, maždaug 30 mm nuo kraštų. 28 mm lentoms TräGuiden nurodo ne plonesnius kaip 4,2 mm ir 55 mm ilgio varžtus iš nerūdijančio plieno A2 ar A4 (prie baseinų ir jūros – A4). Galvutės – lygiai su paviršiumi, ne giliau.
• Galai. Prie lentų galų skylės iš anksto išgręžiamos 3–⁠3,5 mm grąžtu, kad lenta neskiltų.
• Sujungimai. Geriausia kloti ištisomis lentomis. Jei sujungti reikia, sujungimas daromas ant sustiprintos lagos, gretimų lentų sujungimai išdėstomi ne arčiau kaip 1,2 m vienas nuo kito (Svenskt Trä), o ant tos pačios lagos jungiama ne daugiau kaip kas trečia lenta (TDCA).
• Kuria puse į viršų. Švedijos šaltiniai pataria, jei įmanoma, į viršų dėti šerdies pusę.
• Rifliuotos lentos. Klojamos nuolydžio kryptimi ir tvirtinamos griovelio dugne (TDCA).
• Tarpas prie sienos. Prie namo sienos, pamato ar stulpo paliekamas apie 6 mm tarpas (Svenskt Trä).

5. Impregnuota mediena ir pjūviai

Šiaurės šalių medienos apsaugos tarybos NWPC klasifikacijoje virš žemės klojamoms terasinėms lentoms skirta NTR AB klasė, o medienai, kuri liečiasi su gruntu, – NTR A klasė. Todėl geriausia, kad terasos mediena su gruntu visai nesiliestų. Kiekvienas pjūvis ir išgręžta skylė impregnuotoje medienoje padengiama medienos apsaugos priemone ar įsigeriančiu gruntiniu aliejumi, o pjautų galų niekada nekiškite į žemę (TDCA). Daugiau apie impregnavimo būdus ir klases rasite straipsnyje „Impregnuota mediena“.

6. Priežiūra

• Pirmasis dengimas. Paviršių dengti galima, kai jo drėgnumas ne didesnis kaip 16 % (Svenskt Trä). Kestopuu pataria naujai impregnuotą medieną dengti po 2–⁠3 mėnesių, o rudenį pastatytą terasą – ne anksčiau kaip kitą pavasarį, kai dieną ir naktį šilčiau nei 6 °C.
• Ruda spalva blunka. Rudai impregnuotai medienai spalvą atnaujina pigmentuotas aliejus (TräGuiden).
• Kasmet. Patikrinkite varžtus ir pakeiskite nulūžusius, terasą nuplaukite; aukšto slėgio plovyklę naudokite tik mažu slėgiu (Svenskt Trä).

Kiek medienos reikia terasai?

Klojant 120 mm lentas 126 mm žingsniu, 1 m² terasos reikia 7,94 m lentų – 1,65 lentos po 4,8 m. Lagų kas 600 mm reikia apie 1,67 m kiekvienam terasos kvadratiniam metrui, o varžtų – apie 27. Prie lentų pridėkite 5–⁠10 % atsargą (TDCA). Pavyzdžiui, 5 × 4 m terasai reikia 37 lentų ir 11 lagų po 4 m (abu skaičiai – su 10 % atsarga) bei 640 varžtų (daugiau nei pagal vidurkį, nes lagų eilių visada vienu daugiau nei tarpų tarp jų) – tikslesnį kiekį su šiandienos kainomis parodys terasos skaičiuoklė.

Dažniausios klaidos

• Lentos klojamos be tarpų – tokia terasa sulaiko vandenį, o varžtai lūžta.
• Lagos per retai – plonos lentos linksta.
• Karkasas guli ant žemės ar arti jos, po terasa kaupiasi lapai ir nešvarumai, nėra vėdinimo.
• Neapdoroti pjūviai, pjauti galai įkasti į žemę.
• Netinkami varžtai – elektrolitiniu būdu cinkuoti, žalvariniai ar be dangos; skirtingi metalai kartu.
• Įsuktos per giliai varžtų galvutės, kuriose kaupiasi vanduo.
• Per anksti aliejuojama šlapia mediena.

Dažniausi klausimai

Kas kiek dėti terasos lagas?

28 mm terasinėms lentoms – ne rečiau kaip kas 600 mm (TräGuiden, Kestopuu); Suomijos Puuinfo pataria ne daugiau kaip kas 500 mm.

Kokį tarpą palikti tarp terasinių lentų?

TräGuiden 120 mm impregnuotos pušies lentoms nurodo ne mažesnį kaip 126 mm žingsnį – apie 6 mm tarpą. JK TDCA nurodo 5–⁠8 mm, Kestopuu naujoms šlapioms lentoms – 1–⁠3 mm.

Kokiais varžtais tvirtinti terasines lentas?

28 mm lentoms – ne plonesniais kaip 4,2 mm ir 55 mm ilgio nerūdijančio plieno (A2 ar A4) varžtais, po du kiekvienoje lagoje, maždaug 30 mm nuo lentos kraštų.

Kada aliejuoti naują terasą?

Kai medienos paviršiaus drėgnumas ne didesnis kaip 16 %. Kestopuu pataria naujai impregnuotą medieną dengti po 2–⁠3 mėnesių, o rudenį pastatytą terasą – kitą pavasarį.

Rinktis terasinę medieną