Medinis fasadas: kaip išsirinkti ir sumontuoti lauko dailylentes

Trumpai: medinis fasadas tarnauja ilgai, kai už dailylenčių yra vėdinamas oro tarpas, lentos baigiasi ne žemiau kaip 200–⁠300 mm virš žemės, tvirtinamos nerūdijančiomis ar karštai cinkuotomis vinimis ir nudažomos kuo greičiau, dar prieš montavimą nugruntavus visas puses. Statybos techninis reglamentas STR 2.04.01:2018 vėdinamoms sistemoms nustato ne plonesnį kaip 25 mm oro tarpą. Kiek dailylenčių reikės, apskaičiuosite apdailos lentų skaičiuoklėje.

Kokias lauko dailylentes parduodame

Mūsų lauko dailylentės – pušies ir eglės, 21 mm storio, 12–⁠16 % drėgnumo, neimpregnuotos: lygios 21×145 mm (4,5 ir 4,8 m), skandinaviško profilio šiurkščios 21×145 mm (3,9–⁠4,8 m) ir obliuotos 21×120 bei 21×145 mm. Stogo karnizui apkalti – pakalimo lentos 18×145×2000 mm. Kadangi lentos neimpregnuotos, jų ilgaamžiškumą lemia montavimas ir danga.

Horizontaliai ar vertikaliai?

Švedijos medienos vadovas TräGuiden nurodo, kad labiausiai vandeniui jautrūs lentų galai, o vertikaliame apkalime galai gauna daugiau drėgmės – ypač apačioje, kur atšoka purslai. Ilgai manyta, kad horizontalus apkalimas lietuje prastesnis, tačiau naujesni tyrimai to nepatvirtina, o Vakarų Švedijoje ir Norvegijoje, kur daug lietaus, horizontalus apkalimas paplitęs. Suomijos Puuinfo pataria viename fasade nemaišyti vertikalaus ir horizontalaus apkalimo.

• Horizontaliai su užleidimu: lentos užleidžiamos viena ant kitos ne mažiau kaip 20 mm, išdrožtomis briaunomis – ne mažiau kaip 18 mm.
• Vertikaliai „lenta ant lentos“: viršutinė lenta užeina ant kiekvienos apatinės ne mažiau kaip 20 mm (TräGuiden).

Vėdinamas oro tarpas

Dailylentės kalamos ne prie sienos, o ant grebėstų, paliekant vėdinamą tarpą nuo vėjo izoliacijos. Pro jį išeina drėgmė ir po lietaus išdžiūsta užpakalinė lentų pusė.

• Ne plonesnis kaip 25 mm. Tiek vėdinamoms sistemoms nustato STR 2.04.01:2018, o vėdinimo angos apačioje ir viršuje turi būti ne mažesnės kaip 50 cm² vienam sienos metrui.
• Atviras iš apačios ir iš viršaus. Viršuje tarp stogo dangos apačios ir dailylenčių paliekamas ne mažesnis kaip 20 mm ištisinis tarpas (Puuinfo). Angas nuo vabzdžių uždenkite tinkleliu – Švedijos mazgų brėžiniuose naudojamas varinis ar stiklo pluošto tinklelis su ne didesnėmis kaip 2,5×2,5 mm akutėmis.

Grebėstai

• Žingsnis: grebėstai tvirtinami ne rečiau kaip kas 600 mm (TräGuiden, Puuinfo).
• Dydis: Švedijoje horizontaliam apkalimui – 34×70 mm grebėstai, kai lentos kalamos paprastomis vinimis, arba 28×70 mm, kai tvirtinama sraigtinėmis vinimis ar varžtais; Suomijoje – 22–⁠25 mm storio grebėstai.
• Lietingoje vietoje už grebėstų dar tvirtinamos ne mažesnės kaip 25×48 mm vertikalios vėdinimo juostos (TräGuiden).

Tvirtinimas

• Medžiaga. Karštai cinkuotos (ne plonesnė kaip 50 µm danga) arba nerūdijančio plieno A4 vinys ar varžtai – kad nerūdytų ir rūdys neprasimuštų pro dažus (Svenskt Trä).
• Ilgis. Švedijoje 22 mm lentoms – 2,8×55 mm sraigtinės vinys (34 mm grebėstui). Vinys į grebėstą turi įlįsti ne mažiau kaip 25 mm (sraigtinės) ar 34 mm (paprastos), bet neperdurti vėjo izoliacijos. Suomijoje – ne trumpesnės kaip 75 mm vinys, po dvi kiekvienoje tvirtinimo vietoje, 20–⁠25 mm nuo lentos kraštų.
• Prie galų. Švedijoje vinys kalamos 100–⁠150 mm nuo lentos galo, arčiau – tik iš anksto išgręžus; Suomijoje skylės gręžiamos, kai vinis arčiau kaip 70 mm nuo galo.
• Galvutės – lygiai su paviršiumi. Švedijos aprašuose vinių pistoletų patariama vengti, nes jie vinis įkala per giliai ir pro galvutę patenka drėgmė.
• Lentos turi galėti judėti: nekalkite per dvi lentas, kurios viena kitos atžvilgiu juda, pavyzdžiui, per viršutinę ir apatinę „lenta ant lentos“ apkalime.

Atstumas nuo žemės ir lentų galai

• Nuo žemės: dailylenčių apačia – ne žemiau kaip 200 mm (TräGuiden) ar 300 mm (Puuinfo, rekomenduojama daugiau kaip 500 mm) virš žemės. Žemė prie namo turi būti nuolaidi – ne mažiau kaip 15 cm per 3 m (Puuinfo).
• Galai: vertikalių lentų apatiniai galai nupjaunami nuožulniai, maždaug 15° kampu, kad vanduo nulašėtų, o visos pjūvių vietos prieš montuojant padengiamos gruntiniu aliejumi ir gruntiniais dažais (TräGuiden, Puuinfo).

Dažymas

• Prieš montavimą: lentų paviršius ir kraštai nugruntuojami dar prieš montuojant – kai mediena džiūdama susitraukia, neatsiranda nedažytų ruožų (TräGuiden, AMA Hus). JAV miškų produktų laboratorija pataria gruntuoti ir užpakalinę pusę bei galus.
• Kuo greičiau: fasadą nudažykite geriausia per tris savaites po montavimo, kai medienos paviršiaus drėgnumas ne didesnis kaip 16 % (TräGuiden). Mūsų dailylenčių drėgnumas – 12–⁠16 %. JAV tyrimų duomenimis, net savaitę saulėje ir lietuje pastovėjusi obliuota mediena prasčiau laiko dažus.
• Lygi ar šiurkšti: ant šiurkštaus paviršiaus dažai laikosi ilgiau – JAV duomenimis, ant pušies, eglės ir kėnio dailylenčių 8–⁠12 metų, o ant lygių – 6–⁠10 metų. Dažai geriau prikimba prie tolygiai pjauto, neobliuoto paviršiaus nei prie obliuoto (TräGuiden).
• Kada atnaujinti: TräGuiden lentelėje akriliniai dažai atnaujinami kas 12–⁠15 metų, alkidiniai aliejiniai – kas 9–⁠12, linų aliejaus – kas 8–⁠11, „slamfärg“ (švediški Falu tipo dažai) – kas 7–⁠10, lazūra – kas 4–⁠5 metus.

Kiek dailylenčių reikia?

Kiekis skaičiuojamas pagal tai, kiek lenta dengia sumontuota, o ne pagal jos plotį. Švedijos standarto 22×145 mm lauko profiliai dengia 130 mm, 22×120 mm – 105 mm, tad 1 m² fasado reikia atitinkamai 7,7 ir 9,5 m lentų. Pridėkite apie 10 % atsargą. Švedijos aprašuose 1 m² fasado sunaudojama apie 35 vinis, o grebėstų kas 600 mm – 1,67 m. Pavyzdžiui, 60 m² sienų su 10 m² langų ir durų apkalti lygiomis 21×145×4800 mm dailylentėmis, jei kiekviena dengia 130 mm, reikia apie 89 lentas – tikslesnį kiekį su šiandienos kainomis parodys apdailos lentų skaičiuoklė.

Dažniausios klaidos

• Lentos prikalamos tiesiai prie sienos ar vėjo izoliacijos, be oro tarpo.
• Oro tarpas uždaromas apačioje ar viršuje.
• Nugruntuojama tik matoma pusė ir tik sumontavus; galai lieka neapsaugoti.
• Apatinė eilė per arti žemės, purslų zonoje.
• Vinys nėra nei karštai cinkuotos, nei nerūdijančio plieno; galvutės įkaltos per giliai.
• Viename fasade sumaišomas vertikalus ir horizontalus apkalimas.

Dažniausi klausimai

Kokio oro tarpo reikia už lauko dailylenčių?

STR 2.04.01:2018 vėdinamoms sistemoms nustato ne plonesnį kaip 25 mm oro tarpą su vėdinimo angomis apačioje ir viršuje – ne mažesnėmis kaip 50 cm² vienam sienos metrui.

Kaip aukštai nuo žemės turi baigtis dailylentės?

Ne žemiau kaip 200 mm (Švedijos TräGuiden) ar 300 mm (Suomijos Puuinfo, kuri rekomenduoja daugiau kaip 500 mm) virš žemės.

Kokiomis vinimis kalti dailylentes?

Karštai cinkuotomis arba nerūdijančio plieno A4. Švedijoje 22 mm lentoms – 2,8×55 mm sraigtinės vinys (34 mm grebėstui), Suomijoje – ne trumpesnės kaip 75 mm, po dvi kiekvienoje tvirtinimo vietoje.

Kada dažyti medinį fasadą?

Kuo greičiau, geriausia per tris savaites po montavimo, kai paviršiaus drėgnumas ne didesnis kaip 16 %. Lentų paviršių ir kraštus nugruntuokite dar prieš montuojant.

Lygios ar šiurkščios dailylentės – kurios geriau laiko dažus?

Šiurkščios: JAV miškų produktų laboratorijos duomenimis, dažai ant jų laikosi 8–⁠12 metų, ant lygių – 6–⁠10 metų.

Kiek dailylenčių reikia 1 m²?

Švedijos standarto 22×145 mm profiliai dengia 130 mm, todėl 1 m² reikia 7,7 m lentų, 22×120 mm – 9,5 m. Pridėkite apie 10 % atsargą.

Rinktis lauko dailylentes