Karkasinio namo statyba: kaip statoma ir kiek medienos reikia

Trumpai: karkasinis namas statomas aukštas po aukšto – pirmiausia grindys, ant jų surenkamos sienos, ant sienų – perdanga ar stogas. Sienų karkasą sudaro apatinis ir du viršutiniai vainikai bei statramsčiai, dažniausiai kas 600 mm. Naujam gyvenamajam namui reikia leidimo statyti ir ne žemesnės kaip A++ energinio naudingumo klasės, o laikančiųjų konstrukcijų mediena turi būti surūšiuota pagal stiprumą. Kiek medienos reikės jūsų namui, apskaičiuosite statybinės medienos skaičiuoklėje.

Ar karkasiniam namui reikia statybos leidimo?

• Taip, visada. Statybos įstatymo 27 straipsnis leidimą statyti naują statinį numato ir neypatingiesiems statiniams, ir naujiems nesudėtingiesiems gyvenamosios paskirties statiniams.
• Nesudėtingasis ar neypatingasis. Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. vieno ar dviejų butų namas nesudėtinguoju statiniu laikomas tik tada, kai jis ne aukštesnis kaip 5,0 m ir jo bendras plotas ne didesnis kaip 50 m² (STR 1.01.03:2017). Didesnis namas – neypatingasis statinys.
• Kas projektuoja. Neypatingojo statinio projektui ir jo dalims vadovauja atestuoti architektai ir statybos inžinieriai (Statybos įstatymo 12 straipsnis). Statybos techninis reglamentas STR 2.05.07:2005 reikalauja, kad projekte būtų nurodytos medienos stiprumo klasės.

Kaip statomas karkasinis namas

Suomijos medinių namų statybos vadove (Puuinfo) aprašyta platforminė statyba – karkasas statomas aukštas po aukšto:

1. Pamatai ir apatinis vainikas. Apatinis karkaso vainikas nuo pamato visada atskiriamas bituminės dangos juosta, kuri neleidžia drėgmei patekti į karkasą. Vadove pabrėžiama, kad impregnuota mediena drėgmės barjero nepakeičia. Jungtinės Karalystės NHBC standartuose žemiausia medinė dalis turi būti ne žemiau kaip 150 mm virš žemės.
2. Grindys. Pirmiausia įrengiamos pirmo aukšto grindys – jos tampa darbo platforma.
3. Sienos. Sienų karkasai surenkami gulsčiai ant grindų, pakeliami, laikinai sutvirtinami ir pritvirtinami.
4. Perdanga. Ant sienų klojamos tarpaukštinės perdangos sijos ir paklotas – tai kito aukšto platforma.
5. Stogas. Ant viršutinių sienų tvirtinamos santvaros ar gegnės ir apkalamos.
6. Uždarymas ir apdaila. Stogo danga, fasadas, langai ir durys, inžinerinės sistemos, tada šilumos izoliacija ir vidaus apdaila.

Švedijos TräGuiden primena, kad statomas karkasas turi būti apsaugotas nuo vėjo, o nuolatiniai standinimo elementai įrengiami kuo greičiau.

Sienų karkasas

• Statramsčių žingsnis. Standartinis – 600 mm, dar naudojamas 400 mm. 600 mm žingsniui pritaikytos ir šilumos izoliacijos plokštės, ir 1 200 mm pločio statybinės plokštės (Puuinfo; NHBC – ne daugiau kaip 600 mm).
• Statramsčių dydis. Švedijoje išorinių laikančiųjų sienų statramsčiai būna nuo 45×95 iki 45×220 mm, vidinių laikančiųjų sienų – paprastai 45×95 mm (TräGuiden). Išorinės sienos storį dažniausiai lemia ne stiprumas, o šilumos izoliacijos storis.
• Vainikai. Apačioje – apatinis vainikas, viršuje – du vainikai; antrasis prikalamas prie pirmojo kas 300–⁠600 mm (Puuinfo).
• Angos. Prie langų ir durų – papildomi statramsčiai ir sąramos; sąramos visada daromos pagal konstrukcijų projektą.
• Standumas. Mažus namus nuo vėjo dažniausiai sustandina plokštės – fanera ar kitos statybinės plokštės, pritvirtintos prie karkaso (TräGuiden).

Karkasinio namo sienos sandara

Iš vidaus į lauką Švedijos pavyzdinėje sienoje yra:

• vidaus apdailos plokštės;
• instaliacinis sluoksnis – 45×45 mm tašeliai kas 600 mm su izoliacija;
• garo izoliacija – šiltojoje pusėje;
• šilumos izoliacija tarp statramsčių;
• vėjo izoliacija – garams laidi plokštė ar plėvelė;
• vėdinamas oro tarpas tarp grebėstų;
• fasado apdaila, pavyzdžiui, lauko dailylentės.

Pagrindinė taisyklė – sluoksnių garų varža turi mažėti iš vidaus į lauką, o garo izoliacijos varža turi būti bent penkis kartus didesnė už vėjo izoliacijos (Puuinfo). Dviejų sandarių sluoksnių, tarp kurių užsilaikytų drėgmė, daryti negalima. Pastatų energinio naudingumo reglamentas STR 2.01.02:2016 draudžia kondensaciją medinių elementų viduje ir paviršiuose.

Kokio storio turi būti siena A++ namui?

Namams, kurių leidimo prašymas pateiktas po 2021 m. sausio 1 d., reikia ne žemesnės kaip A++ klasės (STR 2.01.02:2016). Šios klasės skaičiavimuose sienų šilumos perdavimo koeficientas – 0,11 W/(m²·K), stogų – 0,10, grindų ant grunto – 0,12, langų – 0,8. Tai vertės, iš kurių skaičiuojami viso namo šilumos nuostoliai: viena atitvara gali būti blogesnė, jei tai kompensuoja kitos. Švedijos TräGuiden pavyzdžiuose 0,11 W/(m²·K) siena turi apie 370 mm izoliacijos – pavyzdžiui, 80 mm išorinė plokštė, 195 mm tarp statramsčių ir 95 mm instaliaciniame sluoksnyje.

Perdanga ir stogas

• Perdangos sijos. Dedamos kas 600 arba 400 mm, aplink namą – aplinkinė sija, o sijos visada remiasi į laikančiąją konstrukciją (Puuinfo).
• Tarpatramiai. TräGuiden lentelėje gyvenamųjų patalpų C24 sijos vienu tarpatramiu su prikalta grindų plokšte dengia: 45×195 mm kas 600 mm – iki 3,08 m, kas 400 mm – iki 3,67 m; 45×245 mm – iki 4,03 ir 4,64 m. Lietuvoje sijas parenka projektuotojas pagal Lietuvos apkrovas.
• Stogas. Švedijoje santvaros dažniausiai statomos kas 1 200 mm, Jungtinėje Karalystėje santvarinės gegnės – ne rečiau kaip kas 600 mm.

Drėgmė statybų metu

• Sausa mediena. Prieš uždarant konstrukcijas medienos paviršiaus drėgnumas turi būti ne didesnis kaip 18 % (AMA Hus). Jungtinėje Karalystėje garo izoliacija tvirtinama, kai karkaso drėgnumas mažesnis nei 20 %.
• Laikymas statybvietėje. Mediena laikoma uždengta nuo lietaus, ne žemiau kaip 300 mm virš žemės, ant sausų padėklų ir taip, kad aplink cirkuliuotų oras; skaidrių uždangalų reikia vengti (Svenskt Trä).
• Izoliacija – po stogu. Sienas šiltinti galima tik uždengus stogą ir įsitikinus, kad konstrukcijos sausos (Puuinfo).

Kiek medienos reikia karkasiniam namui?

Puuinfo vadove kiekis skaičiuojamas taip: statramsčių = sienų ilgis ÷ žingsnis + po du prie kiekvieno kampo, sienų sandūros ir angos; vainikų = sienų ilgis × 3; perdangos sijų = plotas ÷ žingsnis + perimetras. 10 × 8 m vieno aukšto namui su 2,6 m aukščio sienomis, 8 m vidinių laikančiųjų sienų, perdanga ir gegnėmis mūsų skaičiuoklė parodo apie 6,4 m³ C24 medienos. Palyginti: Suomijos vieno aukšto mediniuose namuose visos masyvinės medienos, įskaitant fasado apdailą ir stogą, buvo apie 0,10 m³ kiekvienam ploto kvadratiniam metrui.

Kiek lentų yra kubiniame metre? 45×145×4800 mm – apie 32, 45×195×4800 mm – 24. Kiekį savo namui apskaičiuokite statybinės medienos skaičiuoklėje.

Dažniausios klaidos

• Uždaroma per drėgna mediena – uždarytoje konstrukcijoje ji džiūsta daug lėčiau.
• Plokštės ir apdaila montuojamos, kol karkasas dar neišdžiūvęs.
• Impregnuota mediena laikoma drėgmės barjeru ir po apatiniu vainiku nededama bituminė juosta.
• Garo izoliacija netvarkingai sujungta ar pažeista ties langais, durimis ir instaliacija.
• Už fasado apdailos nepaliekamas vėdinamas oro tarpas.
• Tarpai izoliacijoje ties kampais, pertvaromis ir statramsčiais.
• Statomas karkasas nesutvirtinamas nuo vėjo.

Dažniausi klausimai

Kokiu atstumu statomi karkasinio namo statramsčiai?

Standartinis žingsnis – 600 mm, dar naudojamas 400 mm. 600 mm žingsniui pritaikytos šilumos izoliacijos ir statybinės plokštės.

Kokio storio turi būti karkasinio namo siena?

Tai lemia šilumos izoliacija. A++ klasės skaičiavimuose sienos U vertė – 0,11 W/(m²·K); Švedijos pavyzdžiuose tokia siena turi apie 370 mm izoliacijos.

Kiek medienos reikia karkasiniam namui?

10 × 8 m vieno aukšto namo sienoms, perdangai ir gegnėms mūsų skaičiuoklė parodo apie 6,4 m³ C24 medienos. Savo namui kiekį apskaičiuokite statybinės medienos skaičiuoklėje.

Kokia mediena tinka karkasui?

Laikančiosioms konstrukcijoms – surūšiuota pagal stiprumą, o klasę nurodo projektas (STR 2.05.07:2005). Mūsų C24 mediena paženklinta CE ženklu pagal EN 14081‑1, jai turime gamintojo eksploatacinių savybių deklaraciją.

Kokio drėgnumo turi būti mediena?

Prieš uždarant konstrukcijas – ne didesnio kaip 18 % paviršiaus drėgnumo (Švedijos AMA Hus).

Rinktis graduotą C24 medieną